- draugybė
- draugýbė sf. (1), draugỹbė (2) 1. J draugystė, sutikimas: Kaip laimingais yra žmonys, kurie draugybėj gyvena I. Tarp mūsų nėr draugỹbės Grl. ║ palankumas: Siuntė pasiuntinius į Rygą ir prašė vokiečių draugybės rš. 2. draugė, kompanija: Užvedus draugybėje kitą kalbą, ne kartą vienas kitam pamerkdavo LzP. Gerą plotą jo draugybėj keliavom brš. Susiėjo draugybė žmonių MP205. Susirinkę draugybėn, giedokim PK80. 3. tikybinė bendruomenė: Krikščioniška draugybė viernųjų ir išrinktųjų SE132.
Dictionary of the Lithuanian Language.